Poems - Alfonsas Nyka-Niliunas

Alfonsas Nyka-Niliunas, Eilėraščiai, 1937-1996. (Vilnius: Baltos lankos, 1996)

DABAR IR VĖL ATĖJO	NOW WINTER HAS COME AGAIN
Dabar ir vel atėjo Žiema. Pridenk Pečius tamsiom gipiūrom. Tada aš Tau Dainuosiu vėl, kaip tąsyk naktį Pėdsakus mūsų užklojo sniegas,	Now winter has come again. Cover Your shoulders with dark lace. Then I will sing for you again, as I did that night When the snow covered our footprints,
Kurių nedaug, kaip džiaugsmas, beliko mums, Ir nyksta jie kaip raides senam laiške. Veide išaugo piktas medis, Šaknys išardė šventąją žemę.	Of which so few, like pleasures, are left for us, And they fade like the words in an old letter. A wicked tree grew on the face, Its roots ruptured the sacred earth.
Dabar ir vėl atėjo žiema. Atskleisk Pečius ir lūpas nakčiai ir vėl žiūrėk, Kaip vakaras plaukais snieguotais Tyliai išeina juodom alėjom.	Now winter has come again. Bare Your shoulders and lips to the night and watch again, As the evening with its snowy hair Quietly departs through the dark lanes.
Ir vėl aš Tau rašysiu - taip, kaip kadais Ant drėgno lango pirštais, ir sutema Paslėps žymes takų ir žodžių, Veidrodžiui glostant negyvus plaukus.	And again I will write for you - write, as I once did With fingers on a damp window, and twilight Will hide the traces of the paths and of the words, While the mirror caresses lifeless hair.

DULKIŲ SLUOKSNIS ANT SLENKSČIO	THE LAYER OF DUST ON THE THRESHOLD
Dulkių sluoksnis ant slenksčio Auga kas metai. Stale parėjęs radau kažkieno Alkūnių žymes. Ašaros buvo išdžiūvę, Rauda pasmaugta. Ant lempos Suposi balta kartūno prijuoste, Mane staiga atpažinus, Pikta rugsėjo musė.	The layer of dust on the threshold Grows each year. Returning, On the desk I found the marks Of someone's elbows. The tears were dried, The cry strangled. On the lamp Wrapped in a white chintz pinafore, Suddenly recognizing who I am, An angry September fly.